- 2008 02 22
- Marija Danutė Gimbutienė – mokslininkė, padariusi perversmą archeologijos pasaulyje
-
Marija Danutė Gimbutienė (1921–1994) - lietuvių kilmės archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė, tyrusi Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras. Jos viena žymiausių ir labiausiai prieštaringų idėjų – paleolitinės ir neolitinės kultūros buvo valdomos ne vyrų, o moterų - buvo palankiai priimta feminisčių. M. Gimbutienės kūryba išsiskiria ir palieka žymią ne tik mokslo, bet ir kultūros pasaulyje. Ji atmetė visus archeologų pripažintus tabu ir draudimus. Pasitelkusi Europos mitologiją, folklorą ir lingvistikos įžvalgas, ji išvydo tai, ko negalėjo pastebėti kruopščiai ir sąžiningai dirbantys mokslininkai, kurių intelektualiniai poreikiai apsiribojo siaura specializacija. Išvysti slypinčius po mūsų kojomis dar nežinomos civilizacijos pėdsakus padėjo atkaklios mokslininkės netradicinis išsilavinimas ir indoeuropietiškų kalbų mokėjimas.
Marija mokėsi Vytauto Didžiojo universiteto Humanitariniame fakultete. 1942 metais baigė Vilniaus universitetą, ištekėjo už mokslininko Jurgio Gimbuto. Antrojo pasaulinio karo metais šeima pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją, vėliau atvyko į JAV. Jos vyras J. Gimbutas buvo šeimos, sėslus žmogus, mėgėjas bendrauti su inžinieriais ir intelektualais, tarp kurių ir sukiojosi, vadovavo Lituanistikos institutui, buvo aktyvus Amerikos lietuvių ir inžinierių sąjungos narys.
Pasaulyje M. Gimbutienė laikoma viena iš įtakingiausių archeologų, savo tyrimuose sujungusia archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, gerokai pakeitusią Europos priešistorės sampratą. M. Gimbutienė išsakė naują požiūrį į archeologiją – tradiciškai archeologai tik kasinėja ir aprašinėja savo radinius, o profesorė ėmėsi juos interpretuoti, aiškinti jų prasmę. Savo darbuose ji atskleidė Europos tautų, tarp jų ir baltų, priešistorės evoliuciją, sukūrė koncepciją apie Senosios Europos kultūrą ir jos žlugimą, kai iš Eurazijos stepių Europą užplūdo indoeuropiečių gentys.M. Gimbutienės moksliniai darbai akademiniuose sluoksniuose buvo vertinami kontraversiškai. Prie to labai prisidėjo ir tai, kad Marija, be jos pačios pastangų, tapo labai populiari tarp JAV feminisčių. M. Gimbutienės Senoji Europa ir jos Deivės Motinos kultas įkvėpė feminizmo atstoves ir dažnai pranokdavo sveiko proto ribas. Dalis mokslininkų archeologų yra išsakę daug kritikos šia tema; jie teigė, kad M. Gimbutienės darbuose yra nemažai spekuliacijų. Ji nagrinėja archeologinius radinius, kaip religinius, įžiūri daugelyje neaiškios lyties žmogaus figūrų moteriškus bruožus.
Pagrindinius darbus publikavo tarp 1946 ir 1971 m. Juose M. Gimbutienė demonstruoja matriarchalinius pirmykščių bendruomenių tikėjimus, indoeuropiečių atsiradimo Europoje kelius ir pan. M. Gimbutienė iškėlė hipotezę, kad neolito Europoje klestėjo taiki civilizacija, kurios pagrindas buvo meninė kūryba ir nematerialios vertybės.
1993 m. už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis”, parašytą 1991 m. San Franciske, buvo paskirta JAV Enisfildo – Vulfo (Anisfield-Wolf) premija (nuo 1935 m. skiriama už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus).
M. Gimbutienė iš viso parašė 23 knygas.
Titulinis
Tapatybe.lt
Įdomybės
Komentuok
Komentarai
- Asta [ 2008 04 22 | 09:44 ]
- Nuostabi moteris.... Štai kokių lietuvių esama!